Keturi laipsniai

Dulksna.
Lietus.
Liūtis.
Potvynis.

Sloga.
Angina.
Vėžys.
AIDS.

Kefyras.
Alus.
Degtinė.
Odekolonas.

Švaru.
Dulkėta.
Dėmėta.
Neišplaunama.

Žnybia.
Muša.
Pjauna.
Žudo.

Gelia.
Skauda.
Plėšia.
Myliu.

Atimkit

Atimkit iš manęs draugus,
Tik palikit Ją,
Niekad nuobodu nebus
Jos draugijoje.

Atimkit iš manęs akis,
Tik palikit Ją,
Ir širdis mano matys,
Kur pasukti kelyje.

Atimkit iš manęs sveikatą,
Tik palikit Ją,
Kad ir kokią ligą gaučiau prastą,
Semčiausi jėgų Joje.

Atimkit iš manęs turtus,
Tik palikit Ją,
Kad ir kokia Jos kaina bus,
Vertė neapskaičiuojama.

Atimkit iš manęs namus,
Tik palikit Ją,
Ir sapnuosiu aš šiltus sapnus
Mylimosios glėbyje.

Atimkit iš manęs viską,
Tik palikit Ją,
Ir ašarų nebus nė krislo -
Laimingas būsiu visada.

Kryžkelėj

Stoviu kryžkelėj ir ką daryti nežinau -
Pasukt kairėn ar dešinėn, tais išmintais takais
Pakeliu akis, ir virš savęs raudoną dangų pamatau
O protas sako, kad sunku bus einant abiejais keliais.

Dešinys keliukas - tvirtas, patvarus, pilko asfalto,
Juo einant, jausčiaus aš tikrai tvirtai,
Bet jo pusėj - nė kruopelytės dangaus balto,
Ir ar veda jis kur nors, deja, tu nežinai..

Pusėj kairėje - žvyrkelis, nelygus, duobėtas,
Pora griovių - net itin atsargus įkristi gali,
Bet jo pusėje - dangus giedras, toks žvaigždėtas,
Kad, jei ne baimė įkrist, rinkčiaus šitą kelią.

Stoviu kryžkelėj ir ką daryti nežinau -
Sukt kairėn ar dešinėn, tais išmintais takais
Ir ten, ir ten nenoriu eit, jau supratau -
Neseksiu jau tikrai aš nieko kito pėdsakais.

Žengiu aš žingsnį tiesiai - žolė neišminta
Dangaus spalvos net nusakyti negaliu:
Kas ten laukia: laimė ten ar nedalia?
Nesvarbu, man lemta eiti šiuo keliu.