Sunday, November 19, 2006

Sapnas

Užmerkiu akis ir štai tu prieš mane
Mano kvapą atėmė jau tavo šiluma
Pasineriu aš į šį sapną be galo
O rytas tegul net ateiti nemano..

Paimi mane į šiltas savo rankas
Ir žinau – eisiu su tavim, nesvarbu, kur kelias ves
Nes esu tikras, kad tai, kas laukia mūsų –
Nuostabu, nes mes kartu, tik dviese, būsim

Šypsena užburia tavo mane
Nebesigaudau, kur kas mano sapne
Bet to man net ir nebereikia
Nes matau aš tave, mylima mergaite

Prisilietimas tavo kaip šilkinis
Kaip man sekas, kad esu tavo vaikinas..
Nereik man švelnumo jokio daugiau –
Viską, ko reikia, aš jau radau..

Einame toliau mano sapne taku
Margiausių gėlių asfaltu grįstu
Žvilgantys aplink laukai
O mudu žaidžiam kaip maži vaikai..

Štai pavirsta smėlio pilis tikra
O ten jau apsigyvenus mūsų šeima
Trys vaikai, katė ir šuo..
Negaliu atsistebėt, grožiuos..

Staiga imi ir pabučiuoji mane
Taip švelniai, kaip tik tu moki..
Noriu amžinai likt šiam sapne
Nes tikrovėje labai man bloga..

Eikime toliau šituo taku
Margiausių gėlių asfaltu grįstu..
Bėkim nuo artėjančio ryto
Taip, kad niekad jis nepasivytų..

Amžinai būkim kartu.

0 Comments:

Post a Comment

<< Home